Terminas „plastikas“ apibūdina platų sintetinių arba pusiau sintetinių junginių spektrą, gaunamų polimerizacijos arba kondensacijos reakcijų metu. Šių reakcijų metu susidarantys plastikai yra lankstūs ir gali būti formuojami arba ekstruzuojami į daiktus ar plėveles, taip pat gali būti naudojami kitų produktų, pavyzdžiui, dangų ir klijų, gamyboje. Žodis „plastikas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „plastikos“, reiškiančio „galintis būti formuojamas ar modeliuojamas“, ir nuo 1884 m. vartojamas kaip šių sintetinių medžiagų pavadinimas.

Šiandien šis terminas vartojamas įvairiais būdais; jis gali reikšti medžiagas, sudarytas iš įvairių sintetinių polimerų, pavyzdžiui,polietilenas, PVCarbanailonas. Kitais atvejais šis terminas taip pat gali reikšti sintetines dervas, gaunamas polimerizuojant mažesnes molekules, pavyzdžiui, fenolius, aldehidus ar aminus; šios dervos dažnai naudojamos liejimo ir formavimo procesuose.

Termoreaktyviųjų plastikų apibrėžimas

Termoreaktyvusis plastikas – tai polimeras, kuris iš pradžių yra minkšta kieta medžiaga, klampus skystas prepolimeras arba derva ir kuris negrįžtamai sukietėja kietėjimo proceso metu. Kietėjimas vyksta kaitinant medžiagą (paprastai virš 200 °C) jos neištirpinant. Kietėjusios šios plastikinės medžiagos negali būti išlydytos ir sugrąžintos į pradinę formą – jas galima tik sudeginti arba susmulkinti. Kadangi kietėjimo procese vyksta polimero pagrindą sudarančių grandinių tarpusavio susikryžminimas, termoreaktingieji plastikai kartais vadinami susikryžminusiais polimerais.

Trys pagrindinės terminio kietėjimo plastikų rūšys yra:

  • Fenolinės dervos, pagaminti remiantis fenolio ir formaldehido reakcija. Tai buvo pirmieji komerciniai terminiai plastikai, kurie iki šiol plačiai naudojami tokiose srityse kaipelektrosizoliacija, liejamosios detalės ir dangos.
  • Nesotieji poliesteriniai dervai, gaminamos reaguojant nesočiųjų dikarboksirūgščių (paprastai maleino rūgšties) ir dvivalentinių alkoholių (paprastai etilenglikolio). Šios dervos dažniausiai naudojamos stiklo pluoštu armuotų plastikų (FRP) gaminiuose.
  • Epokso dervos, susidarančios reaguojant epoksidams (dar vadinamiems oksiranams) su kietikliais, pavyzdžiui, aminais ar rūgštimis. Epoksidinės dervos yra labai universalios ir naudojamos daugelyje skirtingųparaiškosįskaitant klijus, dangas ir kompozitus.

Kas yra polimeras

Polimeras – tai cheminis junginys, sudarytas iš didelių molekulių, kurias sudaro pasikartojantys struktūriniai elementai; šie elementai paprastai sujungti kovalentiniais ryšiais. Polimerai randami įvairiausiuose produktuose, įskaitant plastiką, gumą, klijus ir tekstilės gaminius.

Terminas „polimeras“ kilęs iš graikų kalbos žodžių πολύς („polus“, reiškiantis „daug“) ir μέρος („meros“, reiškiantis „dalis“). Paprasčiausi polimerai yra linijinės monomerų grandinės; monomerai – tai atskiros molekulės, kurios nuosekliai jungiasi tarpusavyje, sudarydamos polimerų grandines. Tačiau sudėtingesni polimerai gali susidaryti iš monomerų, turinčių daugiau nei vieną funkcinę grupę, taip susidarydami šakotieji arba sukryžminti polimerai.

Polimerai gali būti natūralūs arba sintetiniai. Natūralūs polimerai apima baltymus, nukleorūgštis irceliuliozė. Sintetiniai polimerai gaminami iš naftos kilmės monomerų, pavyzdžiui, etileno ir propileno.

Polimerai pasižymi įvairiomis savybėmis, kurios priklauso nuo jų molekulinės struktūros. Pavyzdžiui, tokių pluoštų kaip „Kevlar“ ir nailono stiprumas bei elastingumas kyla iš jų ilgos grandininės struktūros, o gumos lankstumas – iš jos tinklinės struktūros.